Didžiausi gražios odos priešai maiste

Neigiamas įvairių maisto produktų poveikis odai – ne naujiena. Visos esame girdėję, jog suvalgius gruzdintų bulvyčių porciją arba užsisakius tą didžiulę šaltą kavą su karameliniu sirupu mūsų oda atrodys tikrai prastai. Dauguma iš mūsų tai pat netoleruojame tam tikrų produktų – kai kurių organizmas jautrus bet kokiems karvės pieno produktams, kai kurių gliutenui, o dar kitas išberia vos suvalgius pomidorą. Maisto netoleravimas – labai individualus dalykas, nustatomas tam skirtais tyrimais gydymo įstaigose.

Šiandien gilinsimės į tai, kas kenkia be išimties visoms odoms: maisto pagardus, kurie tikrai nebūtini, tačiau juos valgome praktiškai kasdien.

Cukrus:

Absoliutus gražios odos priešas nr 1. Su maistu gaunamas cukrus odoje dalyvauja natūraliame procese, vadinamame glikacija. Glikacijos metu cukrus prisijungia prie odoje esančių baltymų. Glikacijos proceso metu išsiskiria fermentai, kurie silpnina ir ardo kolageno ir elastino skaidulas – tikriausiai visos žinote, kad kolagenas ir elastinas – duetas, kuris suteikia odai jaunatvišką stangrumą, lygumą. Deja, šie baltymai yra labiausiai pažeidžiami glikacijos, todėl vartojant daug cukraus, oda pradeda anksčiau raukšlėtis, glemba, prarandame gražią jaunatvišką veido ovalo formą, kaklas ir dekoltė praranda stangrumą, oda tampa papilkėjusi. Gausus cukraus vartojimas kai kuriuose šaltiniuose siejamas su odos riebalavimosi padidėjimu, todėl išsiplečia ir veido poros, atsiranda erzinantis blizgesys. Lyg to nepakaktų, cukrus skatina visų uždegiminių procesų aktyvumą ne tik odoje, bet ir visame organizme, todėl vartojant daugiau cukraus turinčių produktų suaktyvėja odos ligos – aknė, rožinė, įvairaus pobūdžio dermatitai, egzema, gali užpulti grybelinės odos infekcijos. Suaktyvėjus uždegiminiams procesams, sulėtėja bet kokio pobūdžio odos pažeidimų gijimas – ar tai tik įbrėžimas, ar netaisyklingai išspaustas spuogas ar naujų batelių nutrintas kulnas.

Neigiamas cukraus poveikis odai – tik mažoji dalis to, ką cukraus vartojimas daro visam mūsų organizmui. Odoje atsirandančius pokyčius pastebime išoriškai, tačiau net ir to pakanka, kad sunerimtume. Tyrimų duomenimis, moterys, ypač dirbančios sėdimą darbą, patiriančios daug streso, yra labiau linkusios į savo neigiamų emocijų slopinimą saldžiu maistu – greitas gliukozės kiekio pakilimas kraujyje suteikia gerą nuotaiką, energijos pliūpsnį, sumažina dirglumą, tačiau kitą kartą siekiant šaukštelio cukraus į popietinę kavą ofise, susimąstykime, kaip atrodys mūsų veidas po penkerių metų. Ar tikrai verta?

Druska:

Dar vienas daugelio mylimas maisto pagardas. Per didelis druskos vartojimas – tiesus kelias į odos išsausėjimą. Pasikeitus mineralų balansui visas organizmas patiria dehidrataciją. Suvalgius sūraus maisto visi patiriame nenumaldomą troškulį – organizmas šaukiasi pagalbos, tačiau po sūraus traškučių pakelio išgerta stiklinė vandens nebus pakankamas drėkinimas odai. Žmogaus organizme organai aprūpinami pagal jų svarbumą. Ko nors trūkstant (mineralų, skysčių, deguonies, maisto medžiagų), pirmiausia aprūpinami svarbiausi organai, tokie, kaip smegenys, širdis, plaučiai. Oda – pats didžiausias, tačiau deja, mažiausiai svarbus žmogaus organas, todėl vandens trūkumas po sūraus maisto odoje jaučiamas dar ilgai. Gal turite įprotį vakare prie televizoriaus užkąsti sūdytų riešutų? Mėgstat bulvių traškučius? Nenustebkite, jei oda bus išsausėjusi, pilka, pleiskanojanti, vietomis atsiras sudirgę, raudoni plėmai, raukšlės taps daug greičiau pastebimos. Jeigu jūsų oda riebi pagal tipą, nenustebkite, kad gali atsirasti daugiau bėrimų. Išsausėjus odai, riebalinės liaukos bando kompensuoti vandens trūkumą savo išskiriamais riebalais, todėl pietums suvalgyto ramen sultinio dubenėlio rezultatas dažnai gali būti šerpetojanti, bet išberta ir tiesiog „riebaluose plaukianti“ oda. Prie odos sausėjimo skatintojų taip pat priskiriama kava, alkoholis.

Dar vienas labai greitai pastebimas druskos poveikis odai – veido, ypač akių srities, paburkimas, patinimas. Populiariojoje užsienio kultūroje šiam rytiniam patinimui labai dažnai vartojamas aktorės Julianne Moore juokais sugalvotas terminas „sushi face“ – suši veidas. Sušiai – labai daug druskos turintis maistas, ypač jei yra vartojami kartu su sojos padažu, todėl kitą rytą po vakarienei suvalgytų sušių atsikelsime kaip reikiant užtinusiomis akimis.

Aštrūs produktai:

Aštrus maistas teigiamai veikia medžiagų apykaitą, tačiau negrįžtamai pažeidžia veido odą, jeigu esate linkę į kapiliarų išsiplėtimą veido odoje. Burokėlių raudonumo skruostai kadaise buvo siejami su sveika išvaizda, tačiau dabar tai vadinama kuperoze, kuri gali pereiti į rimtą odos ligą – rožinę. Jeigu jūsų šeimoje yra genetinis polinkis kapiliarų išsiplėtimui arba artėjate prie menopauzės, su aštriu maistu geriau atsisveikinti. Karštas, aštrus maistas, raudonas vynas, rytietiški prieskoniai skatina uždegimo mediatorių išsiskyrimą, kapiliarų išsiplėtimą – tai jaučiame veido, ypač skruostų, nosies kaitimu ir paraudimu. Normaliai odai toks kapiliarų išsiplėtimas yra laikinas, tačiau Lietuva ir dauguma kitų šiaurės šalių pasižymi plonomis, šviesiomis odomis su silpnais kapiliarais, todėl standartinei Lietuvos moteriai dažnesnis mėgavimasis aštriu maistu baigiasi liūdnai. Veido raudonis išlieka, nosį, skruostus papuošia sutrūkinėjusių kapiliarų tinklas, kurio naikinimas lazeriu – sudėtingas ir brangus procesas. Netgi turėjus sveiką odą jauname amžiuje, artėjant menopauzei ir po jos, pastebima, jog kapiliarų sienelės pradeda silpnėti, todėl dažną moterį pradeda varginti veido raudonio problema. Riebioms, į aknę linkusioms odoms, aštrūs prieskoniai dažnai suaktyvina esamus bėrimus ir atsiranda naujų. Pakilus odos temperatūrai, suaktyvėja esami uždegiminiai procesai, taip pat suaktyvėja riebalinių liaukų veikla, užsikemša poras ir formuojasi nauji komedonai.

Taigi negalima valgyti cukraus, druskos, aštraus maisto. Kas beliko? Ar valgyti tik prėską, neskanų, negardintą maistą? Tikrai ne, nes atsisakius visko, kas skanu, organizmui sukeliamas didelis stresas, kuris taip pat turi žalos, tačiau atraskime saiką, gilinkimės į sąmoningą valgymą. Susimąstykime apie tai, ko reikia ir ko nereikia mūsų organizmui. Būkime sveikos ir gražios.